Kepsninės

ISTORIJA

Iš istorijos žinome, kad jau senovėje žmonės naudojo molinius indus maistui gaminti, todėl archeologai atranda juos kiekviename pasaulio kampelyje. Vieni seniausių – daugiau kaip 3000 metų senumo – molinių puodų buvo aptikti Kinijoje. Manoma, kad šie apvalūs moliniai puodai – tai šiuolaikinės KAMADO kepsninės protėviai.

Slenkant amžiams žmonės šiuos paprasčiausius molinius indus ištobulino ir pritaikė gaminti įvairiausius patiekalus, maistą ruošiant įvairiais būdais. Indai ėmė naudoti molines krosnis tandyrus, o Japonijoje – mushikamado, indus ryžiams garinti, naudojamus japonų šeimose per ypatingas ceremonijas. Mushikamado – apvalios formos indas, gaminamas iš molio, turėjo kupolo formos dangtį ir buvo labiausiai paplitęs Pietų Japonijoje. Dar senovėje japonai sugalvojo reguliuoti garinimo temperatūrą, ištobulinę mushikamado konstrukciją oro sklendėmis, o vietoj malkų kūrendavo anglis. Po Antrojo pasaulinio karo mushikamado susidomėjo amerikiečiai.

Japonų kalba žodis kamado reiškia krosnis arba viryklė, o pažodžiui KAMADO reiškia „verdančio katilo vieta“. 竈 – tai kanji ideograma, kuri reiškia KAMADO. Romaji rašto sistemoje, kuri remiasi lotynišku šriftu, žodis KAMADO rašomas taip kaip ir anglų ar lietuvių kalba – KAMADO. Dabar žodžiu KAMADO vadinamos visos panašaus tipo keraminės kepsninės.